Dingus vaikui vos nenuslinko plaukai iš baimės

Nelinkėčiau niekam, kad jokioje vaikų pirežiūros įstaigoje, jokioje švietimo įstaigoje, ir jokiuose namuose taip neatsitiktų. Mes turėjome nuostabiausias nurseries in Palmers Green, bet ir jos pateko į nemalonės akiratį, kai dingo mano 7 metų sūnus. Apie tai gal sužinojo ne visos nurseries in Enfield, ir policijai pranešta nebuvo, tad tai liko tik tarp mūsų, kurie ieškojome vaiko. Bet tai buvo be abejonių siaubingiausia diena mūsų visų gyvenime. Dabar, po daugelio metų, aš drįstu apie tai papasakoti.

Laiko tarpas, kai niekas neperėmė vaiko

Vaikų priežiūra UKMūsų sūnui buvo tuo metu beveik 7 metai ir jis lankė vieną Enfieldo pradinę mokyklą. Visi vaikai prieš tai mokosi darželyje, paskui eina į pradinę mokyklą. Buvo ruduo ir dar tik pradžia to laiko, kai jis pradėjo ten mokytis, tačiau matėsi, kad jaučiasi laimingas, kad jam tie mokslai tikrai visai patinka. Tad pirmiausiai pastebėjome, kad jis yra toks šiek tiek užsisvajojęs. Jeigu kas nors nutinka ne taip, kaip mes norėtume, ir ne taip, kaip jam reikėtų daryti, tai dažniausiai dėl to, kad jis dėl kažko užsisvajoja, taip sukeldamas visiems daug problemų. Bet už tai ant vaiko negali pykti – kas žino, gal vėliau bus kokiu nors poetu. Mes turėjome tokį grafiką, kas kada ką daro, kad vaikas visada išliktų priežiūroje. Tarkime, rytais aš jį nuvežu į mokyklą. Po pietų jį pasiima vyras, kuris važiuoja iš pietų pertraukos, ir nuveža jį namo. Paskui namuose jau laukia auklė, kuri visą dieną iki vakaro su juo prabūna, nebent jis nori eiti pas draugus, tačiau vis tiek išlaiko kontaktą ir stebi. Tą dieną sūnus kaip visada išėjo iš mokyklos, bent jau buvo tokia mokyklos informacija. Atvažiavęs jo tėvas, mano vyras, sūnaus prie mokyklos nerado.

Kėlėme blogiausias versijas

Tada man skambino jis ir klausė, ar vaikas ne pas mane. Nes kelis kartus buvo, kad aš jį pravažiuodama paimdavau. Aš labai išsigandau, kur jis dingo. Auklė taip pat sakė, kad jis ne pas ją dar. Buvo labai baisu.

Kaip jis atsirado

Vyras važinėjo po kvartalą ir žiūrėjo, kur sūnus. Tikėjosi, kad gal jis pats išėjo namo. Neatsirado iki 17 valandos, kai manęs jau negalėjo sulaikyti vyras ir aš jau norėjau skambinti į policiją. Vaikas buvo grįžęs pėsti namo ir užmigęs pašiūrėje ant šieno.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *