Jei naktį, kai tylu, sulaikę kvapą įsiklausytume į namų garsus? Kiek mirksinčių ir kapsinčių pajustume esant šalia? Naktį, kai kiekvienas, net menkiausias, garsas atrodo kaip riksmas..
Kas jie tokie? Iš kur jie? Gal tai sapnas?

Įsivaizduokite, kad jūsų sieniniai laikrodžiai ir siuvimo mašinos, jūsų indaplovės ir dulkių siurbliai, jūsų televizoriai, telefonai ir kompiuteriai jums išėjus pro duris ima paslaptingai čežėti, kapsėti, traškėti, skrebėti, dunksėti, švokšti, šnypšti, mirksėti bei burgzti. Jie atgyja ir tampa orkestru, atliekančiu vientisą kūrinį su ilga kylančia įžanga ir su grėsmingu finalu, kurio metu visi garsai susilieja į vientisą ūžiantį, ošiantį ir žudantį triukšmą.

Panašų dalyką kadaise mėgino iliustruoti švedai filmuke “music for one apartment and six drummers” ().

Turbūt ir neverta šios minties tęsti toliau nei iki pasvarstymo, kurį namų apyvokos daiktą kuriai styginių ar pučiamujų sekcijai priskirtumėte.. Kitu atveju, galbūt tikrai imtumėte jausti grėsmę, sklindančią nuo skrudintuvo, lygintuvo ir kavamalės konglomerato.

Beje, net vaikas, paklaustas, kaip yra mirksima, jums atsakys – mirkt mirkt, jei paklausite, kaip yra kapsima, jis atsakys – kapt kapt, o jeigu pasidomėsite, kaip yra rėkiama, abejoju, ar gausite tokį aiškų ir vienodą atsakymą...

Kaip rėkiate jūs?

Pieno lazerių daina 100 žudikų - tai daina apie žmogų, kuris pradėjo klausytis garsų.