Pompėjos lietvamzdžiai

Prieš 2 tūkstančius metų išsiveržęs Vezuvijus ir užliejęs Pompėją pasėjo daug mįslių ateities kartoms. Vienas iš jų – mistiški grioviai to meto architektūroje, galbūt naudoti kaip lietvamzdziai. Juk visi žino, kad senovės Romos ir Graikijos gyvenvietėse jau buvo naudojama kanalizacija, o taip pat buvo ir akvedukai, lietvamzdziai. Tačiau kuo taip stebina būtent Pompėjos pavyzdys?

Šiek tiek apie miestelį

Lietaus vamzdžių įrengimasDabar Neapolio pakraštyje esant Pompėja yra vis dar gausus žinių šaltinis tyrinėtojams, o taip pat ir puikus traukos objektas turistams. Iškasenų ir griuvėsių iš Antikos yra daug kur. Tačiau Pompėja išsiskiria savo nepriekaištinga kokybe. Visi pastatai, gatvės, viskas išlikę puikiai. Atkasus miestą buvo ištraukti ir žmonės iš jo, sustingę savo mirties pozoje. Ugnikalnio pelenai puikiai užkonservavo tenykštį gyvenimą. Be to, miestas yra tikrai nemažas. Tai jau ne viena Venecijos aikštė Romoje, o ištisas miestas su milžinišku gyvenamuoju plotu. Aišku, lankytojai negali visą laiką vaikščioti, kur nori, nes tam tikros Pompėjos dalys yra nuolat atnaujinamos, restauruojamos.

Keisti vandens latakai

O apie kokius lietvamzdžius čia mes kalbame? Ne, ten prie kolonų nebuvo pritvirtinti skardiniai lietvamzdžiai, kokius turime dabar. Tačiau senovės romėnai turėjo pasidarę savo vandens nutekėjimo sistemą. Kadangi miestelis yra kalnuotoje vietovėje, tai ir vanduo jame juda skirtingai. Galima sakyti, miestelis yra tarsi ant kalnelio, ir nuo jo centro į visas puses gatvės leidžiasi žemyn. Kiekvienoje gatvėje yra padėta po tris milžiniškus kelią užtveriančius akmenis. Tokius, kokius mes dedame tada, kai norime užtverti praėjimą. Tačiau tarp jų yra tarpų. Manoma, kad tai buvo svarbi vandens nutekėjimo sistema, ir vanduo tiesiog sliuogdavo kaip upe žemyn gatve. Tam, kad žmonės galėtų pereiti iš vienos pusės į kitą, iš tų didelių plokščių akmenų buvo formuojamos savotiškos perėjos.

Tačiau didžiausia mįslė yra pačiuose akmeninėse gatvėse įspaustos didelės vėžės, lyg vežimui pravažiuojant purvu. Tačiau juk čia pravažiuota buvo akmeniu. Kaip tai paaiškinti? Ar ten buvo tiek važinėjama, kad kažkas sugebėjo net išlankstyti akmenį? O gal vanduo tekėdavo būtent tais keliais, kol pragraužė? Manoma, kad tai galėjo būti to meto „lietvamzdžiai“. Tačiau neatmetama galimybė ir, kad tai tiesiog ruožai, kuriuos paliko lemtingojo ugnikalnio pelenų nuotėkis. Juk pelenai galėjo būti tokie karšti ir sunkūs, kad gebėtų prasigraužti sau vagas akmeninėse gatvėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.