Medijų tyrinėtojai jau nuo 6 – ojo dešimtmečio ėmė teigti, kad mus supančios audio / video technologijos yra ypatingas dalykas. Tai ne tokie pat daiktai, kuriuos mes naudojame kasdien, tai yra medijos. Panagrinėkime kelias medijos sampratas bei jų panaudojimo galimybes.
Kas yra medijos
Garsusis medijų tėvu vadinamas Mc’Luhenas teigė, kad medijos yra mūsų, žmonių, tęsiniai. Jos pratęsia mūsų pojūčius. Pavyzdžiui, garso kolonėlės ir garsiakalbis, mikrofonas pratęsia mūsų klausą kaip pojūtį. Įvairios vaizdo, video technikos pratęsia mūsų regos pojūtį. Kitos medijos pratęsia kitus mūsų jutimus. Kiti tyrinėtojai medijas vadino pranešimu, ir jas tapatino su pranešimu komunikacijos schemoje. Dar vienas medijų apibrėžimas leidžia medijaslaikyti tiesiog terpe ir priemone, kurioje ir kuriomis yra perduodamas pranešimas.
Medijos menuose
Praėjo tie laikai, kai menas kuriamas tik su plaktuku, teptuku ar moliu. Tie, kas kuria senovinį meną nepasitelkdami jokių technologijų, dažniausiai lieka provincijoje ir savo darbus atveža tik į Kaziuko mugę. Tačiau tikrieji menai jau bene šimtą metų išnaudoja tokias technologijas kaip audio / video. Nuvykite į bet kurį didesnių Vakarų šalių modernaus ar šiuolaikinio meno centrą ir pamatysite, kad menas tiesiog kunkuliuoja medijose. Gausu instaliacijų su skirtingais televizoriais ir ekranais. Netrūksta ir garso meno, kuris apskritai apima visai kitas kategorijas ir net nėra panašus į muziką.
Medijos kasdienybėje
Vos prabudę nuo ankstaus ryto mes į ranką pirmiausiai imame telefoną ir pažiūrime, kiek valandų, o gal nuspaudžiame žadintuvą. Pakilę iš lovos vėliau įsijungiame kompiuterį, kuris veikiausiai turi prijungtas ir garso kolonėles. Kai norime patys nesirinkti, o žiūrėti tai, kas duoti, renkamės nebe tokią kaip anksčiau populiarią mediją – televizorių. Važiuodami į darbą mašinoje ir vėl per audio aparatūrą klausome muzikos arba radijo, o darbe ir vėl susiduriame su kompiuteriais, ekranais, kolonėlėmis, liečiamaisiais ekranais ir pan. Visos medijos, audio ir video aparatūros labai tobulėja, darosi vis patogesnės naudoti, vis labiau neatsiejamos nuo mūsų gyvenimo. Virsmai vyksta taip greitai, kad net teoretikai jaučiasi iš dalies bejėgiai ir nebespėja analizuoti dabartinio mūsų gyvenimo tempo ir rašyti straipsnių apie globalizaciją bei gyvenimą tokioje pusiau skaitmeninėje erdvėje. Tad medijoskasdienybėje mus supa kasdien vis labiau ir galime tikėtis, kad jų ir toliau bus tik daugiau, o idėja nuvažiuoti į gamtą nepasiėmus net telefono atrodys bauginanti.