Ieva sako, kad nosies plastinė operacija buvo geriausias dalykas jos gyvenime. Jauna moteris visą gyvenimą turėjo problemų dėl kreivos ir itin grubios nosies. Dabar ji džiaugiasi, kad gali visiems rodytis be jokios baimės, kad kažkas ir vėl pasišaipius, kad ji turės stengtis nepatekti į kadrą nuotraukoje ir pan.
Svajonę turėjo seniai
Moteris sako, kad apie nosies plastinę operaciją ji svajojo nuo mažų dienų. Tai yra, dar nuo paauglystės. „Būdavokartais merginoms skirtuose žurnaluose paskaitau vis apie kokią damą, kuri tai šlaunų riebalus nusisiurbė, tai krūtis pasididino, tai nosį susimažino. Man ta nosies mažinimo galimybė atrodė kaip visiška svajonė. Vienais metais, iškart po 11 klasės, kai man suėjo 18, net norėjau su klasiokais keliauti į Airiją paskinti braškių, kad susitaupyčiau pinigų ir galėčiau išsioperuoti man taip nepatinkančią nosį. Bet tais metais labai susirgo senelė ir man teko su ja būti. Todėl tada nesigavo“, – pasakoja Ieva.
Ji sako, kad vėliau, kai vėl ėmė tą svajonę priartinti, įsigalėjo interneto laikai. Viską galėjai sužinoti internete, jeigu prieš tai kažko negalėdavai. „Jeigu nebūtų atsiradęs internetas, tai taip ilgai nebūčiau laukusi. Pradėjusi ieškoti informacijos aš pastebėjau, kad labai daug yra gąsdinančių atsiliepimų apie tokias operacijas. Radau forumus, kur moterys diskutavo apie tai, jog būna komplikacijų, jog nesigauna. Pradėjau ir angliškai skaityti. Sužinojau, kad gali būti ilgas gijimo laikotarpis, gali reikėti ir pakartotinos operacijos, ir man iš baimės pašiurpo nugara… Na ką, supratau, kad reikės labai gerai pagalvoti. Iš tiesų, jeigu nebūtų buvę interneto ir aš tiesiog būčiau atėjusi pas chirurgą, ir jis man iškart būtų viską pasakęs, aš būčiau taip greitai sužinojusi visą tą informacijos komplektą, nebūčiau spėjusi pagalvoti, išsigąsti, iškart būčiau sutikusi ir nosies plastinė operacija jau būtų padaryta man prieš 10 metų“, – sako jauna moteris.
Pagaliau pasiruošė
Laimei, galiausiai po 10 metų ji nusprendė ryžtis tokiam žingsniui. „Man kilo mintis po to, kai dalyvavau giminių susitikime ir pirmą kartą pamačiau daug savo giminaičių. Visi man buvo sakę, kad paveldėjau tą nosį iš mamos pusės ir kad iš ten visi su tokiomis nosimis. Deja, kai visi susipažinome, paaiškėjo, kad tik aš tokią turiu. Pasidarė taip gaila ir liūdna, ir nutariau daugiau nebijoti bei pasidaryti tą operaciją“, – sako ji.