Siekiant, kad melžiamos karvės jaustųsi puikiai ir duotų kokybišką pieną, reikia raciono, kuris patenkintų maistinių medžiagų poreikius dideliam pieno produkcijos kiekiui. Pašarai karvėms (kombikormas) turi atitikti aukštus standartus. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pašarus ir rūpinantis karvių mityba?
Kokios medžiagos būtinos laktuojančiai karvei?
Angliavandeniai, aminorūgštys, riebalų rūgštys, mineralai, vitaminai ir vanduo yra visos maistinės medžiagos, kurių reikia laktuojančiai karvei, kad patenkintų pieno liaukos poreikį gaminti pieną ir pieno komponentus. Tačiau norint išauginti karvę, kuri duos didelį primilžį, reikia pradėti nuo veršelio ir telyčios mitybos.
Kalcis ir fosforas: laktuojančių melžiamų karvių kalcio poreikis yra didelis, palyginti su kitomis rūšimis arba nemelžiamomis karvėmis, nes piene yra didelė kalcio koncentracija. Taigi pašarai karvėms (kombikormas) turi nestokoti šių medžiagų. Į melžiamų karvių racioną būtina pridėti neorganinių kalcio šaltinių, tokių kaip kalcio karbonatas arba dikalcio fosfatas. Pirmąsias 6–8 laktacijos savaites daugumos melžiamų karvių kalcio balansas yra neigiamas, t.y. kalcis mobilizuojamas iš kaulų, kad būtų patenkintas pieno poreikis. Šis neigiamo kalcio balanso laikotarpis neatrodo žalingas tol, kol su maistu gaunamo kalcio yra pakankamai, kad vėlesnės laktacijos metu būtų galima papildyti kaulų atsargas. Su maistu gaunamo kalcio pasisavinimas priklauso nuo maisto šaltinio. Su maistu gaunamas kalcis iš neorganinių šaltinių paprastai pasisavinamas efektyviau nei iš organinių šaltinių. Be to, karvės, kurių kalcio balansas yra neigiamas, kalcį pasisavina efektyviau nei karvės, kurių kalcio balansas teigiamas.
Baltymai: melžiamų karvių baltymų poreikis yra didelis, nes pieno baltymų sintezei reikia aminorūgščių. Paprastai naudojamos dvi melžiamų karvių mitybos baltymų tiekimo ir poreikių apibūdinimo sistemos: žalių baltymų sistema ir metabolizuojamų baltymų sistema. Neapdorotų baltymų sistemoje atsižvelgiama tik į bendrą maistinių baltymų kiekį arba baltymų ekvivalentą iš nebaltyminių azoto šaltinių. Neapdorotų baltymų vertės yra pagrįstos bendro azoto kiekio maiste matavimu ir prielaida, kad baltymai sudaro 16 % azoto. Žalių baltymų sistemą naudoti gana paprasta ir ji yra tradicinė priemonė melžiamų karvių racionui formuoti. Siekiant, kad pašarai karvėms (kombikormas) būtų geros kokybės, rekomenduojamos minimalios baltymų koncentracijos įvairių produkcijos lygių melžiamoms karvėms pateikia bendrąsias gaires dėl reikalingos žalių baltymų koncentracijos stambių ir mažų veislių pieninių galvijų racione įvairiais gamybos lygiais. Jis gali būti naudojamas bendram pieno produktų baltymų adekvatumo vertinimui. Metabolizuojamų baltymų (MP) sistema yra sudėtingesnė nei žalių baltymų sistema, ir ji buvo sukurta pripažįstant faktą, kad ne visi karvėms tiekiami žali baltymai gali būti absorbuojami kaip aminorūgštys. Taigi, pašarai karvėms (kombikormas) bus kokybiški, jeigu turės nemažai baltymų.
Vanduo: karvių ir kitų gyvulių mitybai taip pat labai svarbu, kad būtų galima įsigyti aukštos kokybės vandens. Nepakankamas vandens suvartojimas iškart sumažina pašarų suvartojimą ir pieno gamybą. Melžiamų karvių vandens poreikis yra susijęs su pieno gamyba, raciono sausųjų medžiagų koncentracija, druskos ar natrio suvartojimu ir aplinkos temperatūra.